Kasdien pildant parduotuvių lentynas „eko” ar „bio” užrašais pažymėtomis grožio priemonėmis, sunku atsispirti pagundai jų neišbandyti. Tačiau ar ekologiška kosmetika iš tiesų yra ekologiška? Kokių Mendelejevo lentelės cheminių elementų joje galima rasti?
Specialistai: „Kompetencijos nepakanka pardavimo vietose“
Aštuoniolikmetė Neringa Baranauskaitė pasakoja, kad suviliota įtaigios reklamos, ji įsigijo lietuviškos kompanijos ekologišką makiažo valiklį ir maitinamąjį veido kremą. Bet pasidžiaugti teigiamais rezultatais mergina negalėjo. „Mano visas veidas buvo nusėtas mažomis puslytėmis, o oda aplink akis paraudusi ir sutinusi,”- prisimena ji. Iš pradžių moksleivė manė, jog tokią reakciją sukėlė prasidedantis priešegzamininis stresas, tačiau situacija blogėjo. Abiturientei teko gydytis alergiją įvairiais vaistais. „Nusivyliau,”- trumpai sako ji bei priduria, kad ateityje ekologiškos kosmetikos pirks tik turėdama išsamią profesionalo rekomendaciją.
Tokių kaip dvyliktokės N. Baranauskaitės atvejų yra ne vienas. Dermatologė Ieva Žukauskienė teigia, kad netinkami priežiūros produktai ypač mažamečiams gali dirginti odą, sukelti alergiją ar kitokį susirgimą. „Lietuviams nepakanka žinių apie ekologišką kosmetiką,”- portalui snaujienos.lt sako ji. Pasak gydytojos, pacientai net nežino, jog tokios grožio priemonės yra skirstomos į ekologiškas, natūralias ir draugiškas aplinkai. Pirkti skatina jau susiformavę mitai, reklama bei artimųjų nuomonė. Dermatologė I. Žukauskienė klientams visada pataria ieškoti ne ekologiškumą patvirtinančių ženklų, o žinomų, ne kartą matytų ingredientų. Kosmetologė Katerina Nesterova teigia, jog dažnai dėl kokybiškos informacijos trūkumo apie sudedamąsias grožio priemonių medžiagas situacija yra tik pabloginama: oda išsausėja, atsiranda dar daugiau spuogų. „Reiktų konsultuotis su pardavėjomis, bet turinčių pakankamai kompetencijos šiuo klausimu yra mažai. Gaunu daug laiškų su prašymais patarti, nes priemonių yra daug ir visokių”- pasakoja kosmetologė.
Ką slepia gamintojai?
Nuspręndžiau eiti į mūsų parduotuves ir ten paieškoti ekologiškų grožio priemonių. Aplankiau vaistinę, pigesnės ir prangesnės kosmetikos prekybos vietas. Bene lengviausias tokios produkcijos atpažinimo būdas – ženklas „Ecocert”. Tokia kosmetika yra sertifikuota, tačiau ši etiketė turi du tipus. Pirmasis – organic cosmetic – sudėtyje yra 95 proc. ekologiškų žaliavų ir 5 proc. – sintetinių. Antrasis – natural cosmetic, kurios 50 proc. sudaro natūralios medžiagos, 5 proc. – ekologiškos, o likusios – sintetinės. Naudinga žinoti, kad gaminio sudėtis rašoma mažėjimo tvarka – kuo daugiau medžiagos produkte, tuo arčiau sąrašo pradžios ji yra. Kremuose, pieneliuose, losjonuose yra distiliuoto vandens, tačiau sveikatai pavojaus tai nekelia. Konservantai ekologiškos (ir ne tik) kosmetikos galiojimo laiką pratęsia nuo kelių dienų iki kelių mėnesių ar net metų. Nustebau vaistinės plaukų kondicionieriuje radusi methylparaben, kurisprailgina gaminio vartojimo laiką, tačiau gali sutrumpinti jūsiškį: pastarasis gerai įsiskverbia į odą, padidindamas krūties vėžio riziką. Apskritai, ekologiškoje kosmetikoje bent jau įvairių parabenų: metyl, butyl, propyl, isobutyl, neturėtų būti. Beje, vaistininkė mane užtikrino, jog tokių medžiagų jų parduodamoje produkcijoje tikrai nėra. Visoje tirtoje kosmetikoje aptiktas cheminių kvapiųjų medžiagų mišinys parfum suteikia malonų kvapą, tačiau po kurio laiko gali atimti galimybę apskritai kažką užuosti – pažeidžia ne tik nervų sistemą, bet ir kvėpavimo takus, kepenis bei inkstus. Kosmetika taip pat dažnai turėjo xanthan gum, kuris gali sukelti alergiją kukurūzams, pienui ar sojai. Jo dedama ir į maistą, todėl dėl to galimas pilvo pūtimas arba viduriavimas. Viename drėkinamąjame kreme radau polymethyl methacrylate, naudojamo langų, stoglangių bei šviečiamųjų ženklų gamybai. Toksiškasis koncervantas phenoxyethanol gali sukelti genų mutacijas, o šampūne aptiktas sodium lauryl sukelia ne tik aktyvų produkto putojimą, bet ir vėžinius susirgimus – prasiskverbia į kraujo apytakos sistemą. Žinoma, radau daug ingredientų, kurie pagaminti iš kokosų, ricinų, saulėgrąžų, citrinų ar kitų ekologiškų medžiagų, bet viena aišku – be sintetinių medžiagų kosmetikos nėra.
Ką naudoti?
Taigi iškyla klausimas: ką daryti? Žinoma, geriausia būtų keisti odos priežiūros įpročius bei grįžti prie natūralios naminės kosmetikos. Skirti sau daugiau laiko dabar, nes vėliau gali tekti valandų valandas praleisti prie gydytojų kabinetų ir nesulaukti pagalbos. Aišku, galima naudoti ekologišką ar bent natūralią kosmetiką bei sužaisti su likimu rusišką ruletę. Renkantis tokią alternatyvą svarbiausia – atsargus ir reiklus siūlomų naujovių vertinimas. Tačiau išvada viena – visiškai ekologiškų gamyklinių grožio produktų bent jau kol kas nėra.
| VERTA ŽINOTI |
| Ekologiška kosmetika – kosmetika, kuri pagaminta iš natūralios ir specializuotuose ekologiškuose ūkiuose užaugintos augalinių medžiagų, prekių pakuotės – perdirbamos arba gaminamos iš antrinių žaliavų. Ingredientų auginimo, produktų pakavimo ir perdirbimo procesuose užtikrinamas minimalus cheminių reakcijų kiekis. |
| Natūrali kosmetika – kosmetika, kurios sudedamosios dalys yra įprastai gamtoje užaugusi žaliava. Pavyzdžiui, pievoje žydinčioms ramunėms nėra apribojimų kur ir kaip jas auginti. Tai reiškia, jog niekas nepasakys, ar šios ramunės buvo nuskintos netoli magistralinio kelio, ar gamyklos teritorijos. |
| Aplinkai draugiška kosmetika – kosmetika, neišbandyta su gyvūnais. Taip pat jos gaminimo proceso metu naudojama iš ekologiškų medžiagų sumeistrauta technika, o dirbtuvių kaminuose yra įtaisyti filtrai, kurie sumažina į aplinką išmetamų kenksmingų dalelių kiekį. |
Originalus straipsnis čia.
Krepšelyje nėra produktų.